rumbas

1 rum̃bas sm. (4), rùmbas (3) DŽ 1. K, Kos51, Jn, Plš, Grž, Kp iškilus sukietėjimas, randas, atsiradęs, žaizdai užgijus ar sukirtus kuo: Sumušta net rum̃bas Gdr. Sugijo, tik rumbẽlis liko JnšM. Ažgijo, al liko rum̃bas Rš. Rum̃bas net yra, macnai įpjauta buvo Dbč. Jug i mun y[ra] ranka paršauta; rumbaĩ y[ra] čia šitai Vvr. Kam tu taip mušei arklį – vieni rumbaĩ ant šlaunies Ssk. Pliekia arklius, ant šonų tik vieni rumbaĩ Gs. Kad rėžė botagu, tai ir liko raudonas rumbas Skrd. Kirto su votegu par kojas, i rum̃bas iššoko Kv. Iš ko čia tau tas rum̃bas ant žando atsirado?! Rs. Rum̃bą į nykštį gavo (susižeidė nykštį) Rdn. Jų veidai niūrūs, daugumo išberti spuogais su rumbais lyg nuo kokių kirčių LzP. Ant kojų pasirodo mėlyni rumbai, o ant veido gumbai ir ypatinga spalva V.Kudir. ^ Kai duosiu, tai net šūde rasi rumbą! LTR(Rk). Bėgančio sliedai, stovinčio rumbai Vlk. Rona kad ir užgis, ale rum̃bas liks Knv. ║ N nuospauda, sąvėlė. 2. I, NdŽ, Lz rantas, karpas: Išpjaustyk lentoje rumbùs Pkr. Būdingi šiam laikotarpiui (žalvario amžiui) papuošalai yra apvalios antkaklės su smailėjančiais galais, smeigtukai su įvijinėmis apvalios vielos galvutėmis, apyrankės su skersiniais rumbais MLTEIII872. Tie [mintuvų] rumbaĩ ir maigo linus Antr. Ramentai turi būti vartojami nustatyto pavyzdžio be rumbų VĮ. Geležinė gyvatė juoda ir bližga, ir vis skersai kai rumbelùkai Pls. ║ iškilimas, nelygumas: Kažin koks rum̃bas par staltiesę pūpso Krs. Medis nelygiai nuobliuotas – vieni rumbai Slč. | Gomurio rumbai (plicae palatinae) E. Išilgai miežio grūdo yra rumbelis Db. 3. DŽ išlenkimas, kraštas, atbraila: Lig rumbaĩs [kibiro] primilžau pieno Pc. O pieno – kone ligi rumbẽlių! Rm. Stalo rum̃bas Rš. Ant rumbeliu kamino sėdėjau Šts. Jų (šulų) galvenas ir jų rumbus paauksino Skv2Moz36,38(komentarai). ║ BB2Moz39,23, Kos39, I apvadas: Sijono apačią siauru rumbeliù apsiuvo Nm. Epitelis lyg juodu rumbu apriečia baltą židinį P.Aviž. 4. KII144, Lz, Grš stora siūlė: Ažrumbijo rum̃bą Dv. Dabar žymė yra, rum̃bas susiūta LKT327(Aln). Ir jo rumbas (drabužio krašto atsiuvimas) papildė bažnyčią BBIz6,1. 5. N, DūnŽ, Jnš, Mšk juosmuo, liemens apjuostuvas (ppr. kelnių, sijono): Kelnės, sajonas ant rum̃bo tiks žėdnam, bo gali susmaugti J. Pri rum̃bo raukai prisiūti J. Sijoniukus taip ant rum̃bo siuvom, bliuzkas po apačia Grd. Pamažino siuvėja rum̃bą, dabar nepridursi Bt. Pačios kelnės kaip ir išdžiūvusios, tik rum̃bas dar šlapias Krš. Uždedu dar rum̃bą, ir kelnės būs gatavos Kv. Dabar tik apatines kelnes besiuva su rumbù Užv. Iš kelnių rum̃bo geriausia [spragilo] grįžčia liuob būs Pvn. Kelnių rum̃bas ar ne raištis, ar negali rišti? (d.) Krp. Tavo kedelio jau rum̃bas atiręs Dov. Pinigus iš rumbo vis dėlto išardėm A.Gric. Karvėms nuo pažavėjimo riša dar sijono rumbą po kaklu LTR(Lkv). Žaliadryžis andarokas, pakulinis rumbas LTR(Graž). Pasitaisiusi klostyto sijono rumbą bei priejuostę, vėl nusitvėrė pintinę I.Simon. ║ kūno vieta, per kurią eina juosmuo: Įkritau į pelkę iki rum̃bo, ledva išsikapanojau Krš. Tai čia ir gilumas tos upės – vandens lig rumbo (negilu)! Kv. 6. ruožas, baras: Palei girios rumbą ėmė poškėti šautuvų šūviai rš. Kur ne kur juodavo platus sengirio rumbas rš. 7. rš geogr. upės slenkstis. 8. R321, MŽ430 valktis (suknios): O antra ėjo paskui jos, nešdama uodegą (paraštėje rumbą) sermėgos BBEst15,7.

◊ ikì rum̃bo sočiai, užtektinai (privalgyti, prigerti): Prie stalo visi supuola kaip vanagai, nori ne tiktai valgyti, bet ir privalgyti iki rumbo, ir dar skaniai duok jiems I.Simon. Prisivarė ikì rum̃bo Snt.